Spausdinti

Filatelijos naujienos

Iš apyvartos išimti ir galioti nustoję lito nominalo pašto ženklai – vėl prekyboje. Šiandien jau suvenyriniais tapusiais pašto ženklais Lietuvos paštas pradėjo prekiauti internetinėje parduotuvėje.

 

„Šie pašto ženklai – daugiau nei dviejų dešimtmečių Lietuvos istorijos atspindys. Todėl kviečiame visus, besidominčius filatelija ir apskritai mūsų krašto kultūros ir ekonomikos raida, naudotis galimybe ir kaip istorinę vertybę įsigyti iš prekybos jau išimtų pašto ženklų.

Tai bus proga ne tik papildyti savo turimą filatelinę kolekciją trūkstamu pašto ženklu, bet ir patyrinėti nepriklausomoje Lietuvoje leistus pašto ženklus su lito nominalu. Bus itin smagu atrasti savo vaikystės pašto ženklų. Neabejoju, kad atsiras tokių, kurie smalsumo vedami norės prisiminimui įsigyti ir tą pašto ženklą, kurį pirmąkart užklijavo ant siunčiamo laiško. Suteikiame galimybę paruošti įsimintiną ir kolekcinę vertę turinčią dovaną artimiesiems, draugams ar kolegoms – suradus pašto ženklą, išleistą kieno nors gimimo metais arba svarbios sukakties proga“, – sakė Lietuvos pašto Korporatyvinės rinkodaros grupės vadovė Jurga Strimaitienė.

Lietuvos paštas primena, kad šiuo metu lito nominalo pašto ženklai yra nebegaliojantys, todėl jais negalima apmokėti siuntimo paslaugos.

Įsigyti iš apyvartos išimtų pašto mokos ženklų, kaip suvenyrų, galima Lietuvos pašto svetainės elektroninėje parduotuvėje adresu http://eparduotuve.post.lt/lt/el-parduotuve/category/postage-stamps-lito-nominalas. Taip pat visi, norintieji įsigyti šių unikalių pašto ženklų, spalio mėn. vienai dienai bus kviečiami į Vilniaus centrinį paštą, kur veiks momentinė filatelijos parduotuvė.  

Pirmaisiais nepriklausomybės metais leistų pašto ženklų vertė vis dar buvo nurodoma rubliais, vėliau – laikinąja valiuta talonais, kurie šnekamojoje kalboje dažnai vadinti „žvėreliais“ arba „vagnorkėmis“. Pašto ženklai su pažymėtu lito nominalu pradėti leisti 1993 m., pirmajame iš jų buvo įamžintas Jono Pauliaus II vizitas Lietuvoje. Nuo 2014 m. vidurio pašto ženklai buvo leisti ir lito, ir euro nominalais, o nuo 2015 m., kai Lietuva prisijungė prie euro zonos, – tik euro nominalais.

2016 m. gruodžio 31-oji buvo paskutinė diena, kai už pašto paslaugas buvo galima atsiskaityti buvusios nacionalinės valiutos – lito – nominalo pašto ženklais. Šie ženklai nuo 2017 m. sausio 1-os dienos tapo istorine vertybe. Pašto ženklai, kurių nominalioji vertė nurodyta ir litais, ir eurais, galės būti naudojami neribotą laiką.

Per metus Lietuvos paštas vidutiniškai išleidžia 25–27 pašto ženklus. Lietuvos paštas taip pat teikia kurjerių, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Visam pasauliui Lietuvos paštas primena apie šalies tautines mažumas ir bendrijas.   Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei skirtas pašto ženklas apyvartoje pasirodys šį šeštadienį, rugsėjo 23-iąją.

„Tautinės mažumos ir bendrijos, gyvenančios mūsų šalyje, yra neatsiejama valstybės dalis; jos su Lietuva susijusios ne tik ilgalaikiais istoriniais, bet ir prasmingais kultūriniais saitais. Tęstine pašto ženklų serija siekiame plėtoti tarpkultūrinį dialogą ir prisidėti prie artimesnio drauge gyvenančių tautų pažinimo“, – teigia Lietuvos pašto Komunikacijos grupės vadovas Tomas Bašarovas.

Naująjį pašto ženklą, kuriame vaizduojama menora (septynšakė žvakidė, judaizmo simbolis) su inkorporuotu Gediminaičių stulpų motyvu, sukūrė litvakė Viktorija Sidaraitė Alon. Ženklas bus išleistas 40 tūkst. egzempliorių tiražu jo nominalas – 0,94 Eur. 

„Plačiai atveriame duris kiekvienam, norinčiam pažinti mūsų bendruomenės istorijos Lietuvoje ištakas. Glaudaus bendradarbiavimo su Lietuvos paštu rezultatas – išleidžiamasis pašto ženklas simbolizuoja, kad beveik 700 metų Lietuvoje gyvenanti žydų bendruomenė yra integrali lietuvių valstybės piliečių dalis.

Lietuvos žydų tapatinimasis su Lietuvos istorijos simboliais atskleidžia esminį mūsų tapatybės dėmenį – Lietuva litvakams buvo, yra ir bus Tėvynė“, – įsitikinusi Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Pasak jos, rugsėjo 23-iąją, Lietuvos žydų genocido aukų atminties dieną, išleidžiamu pašto ženklu bus pagerbta Antrojo pasaulinio karo metais sunaikinta Lietuvos žydų bendruomenė.

Kartu su naujuoju pašto ženklu, skirtu įprasminti Lietuvos žydų istoriją ir kultūrą, bus išleistas ir pirmosios dienos vokas. Šeštadienį pašto korespondencija, apmokama naujuoju pašto ženklu, Vilniaus centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.

Per beveik 700 gyvenimo Lietuvoje metų žydai sukūrė turtingą, įvairialypę kultūrą. Žydai labai greitai įsitraukė į valstybės politinį, ekonominį, kultūrinį ir socialinį gyvenimą.

Šalyje gyveno ir kūrė daug žymių judaizmo mokslininkų bei rabinų. Čia veikė pasaulinio garso dvasinės akademijos – ješivos, į jas studijuoti atvykdavo jaunuolių iš daugelio pasaulio šalių. Miesteliuose ir didžiuosiuose miestuose veikė žydų mokyklos, draugijos, parduotuvės ir kavinės. Skirtingais laikotarpiais vien Vilniuje veikė per 250 sinagogų. Aktyvi žydų bendruomenės veikla praturtino ir pagyvino Lietuvos miestų ir miestelių gyvenimą.

Lietuvos žydų, dažnai vadinamų litvakais, indėlis į judaizmo istoriją ir plėtrą itin svarus. Vilnius, ilgainiui gavęs Šiaurės Jeruzalės vardą, iki Antrojo pasaulinio karo garsėjo kaip vienas reikšmingiausių Europoje jidiš kultūros centrų.

 

Per metus Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus. Lietuvos paštas taip pat teikia kurjerių, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Šį penktadienį, rugsėjo 22 dieną, Vilniaus centriniame pašte, pažymint Vilniaus konferencijos 100-ąsias metines, vyks proginis antspaudavimas. Apyvartoje pasirodys ir svarbiam istoriniam įvykiui, turėjusiam lemiamos įtakos Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimui, skirtas proginis atvirlaiškis.

 

„Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui svarbu prisiminti ne tik Vasario 16-ąją, bet ir kitus ne mažiau reikšmingus mūsų šalies istorijos įvykius, lėmusius Nepriklausomybės paskelbimą. Vienas iš tokių yra prieš šimtmetį vykęs prasmingas tautos forumas – Vilniaus konferencija, todėl filatelijos gerbėjams bei plačiajai visuomenei pristatome proginį atvirlaiškį. Šį penktadienį, lygiai prieš 100 metų įvykusios Vilniaus konferencijos dieną, atvirlaiškis Vilniaus centriniame pašte bus ženklinamas proginiu spaudu“, – sakė Lietuvos pašto Komunikacijos grupės vadovas Tomas Bašarovas.

Atvirlaiškį apipavidalino dailininkė Evelina Paukštytė. Jame pavaizduotas fragmentas iš Vilniaus konferencijoje priimtos rezoliucijos faksimilės. Proginiame spaude pavaizduotas sostinėje J.Basanavičiaus gatvėje esantis dabartinio Rusų dramos teatro pastatas, jame 1917 metais ir įvyko žymioji Vilniaus konferencija.

Kelią į demokratinės Lietuvos valstybės atsiradimą Lietuvos paštas nuo praėjusių metų įamžina ir tęstinėje pašto ženklų blokų serijoje „Lietuvos valstybės atkūrimui – 100 metų“. Jau yra išleisti du pašto ženklų blokai: 2016-aisiais metais viename iš jų buvo pavaizduotas dr. J. Basanavičiaus portretas ir pirmųjų lietuviškų laikraščių „Aušra“ ir „Varpas“ faksimilės, šiemet – Didysis Vilniaus Seimas, spaudos atgavimas ir Lietuvių konferencija. Jubiliejiniais 2018 m. išleisimame pašto bloke išvysime Lietuvos tarybą ir Lietuvos Nepriklausomybės aktą.

„Šia proginių pašto ženklų blokų serija įamžinamas Lietuvos valstybės gimimas: nuo pirmųjų valstybingumo užuomazgų tautinės priespaudos metais leistuose ir knygnešių platinamuose lietuviškuose spaudos leidiniuose iki Nepriklausomos valstybės idėjos suformavimo Didžiajame Vilniaus Seime ir Vilniaus konferencijoje. Tai istoriniai įvykiai, nulėmę įkūrimą Lietuvos Tarybos, kuri 1918 m. vasario 16 d. paskelbė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą“, – pažymi T. Bašarovas.

Vilniaus konferencija. Tai – 1917 m. rugsėjo 18–22 dienomis Vilniuje įvykęs lietuvių atstovų susirinkimas, kuriame svarstytas Lietuvos valstybės atkūrimas. Šalies inteligentų suvažiavime, vėliau įgavusiame Lietuvių konferencijos pavadinimą, pasisakyta už nepriklausomą ir demokratišką valstybę.

Vilniaus konferencijoje buvo nuspręsta, kad galutinę valstybės valdymo formą ir santykius su kaimyninėmis valstybėmis nustatys demokratiškai visų gyventojų išrinktas Steigiamasis Seimas, o šiam tikslui įgyvendinti buvo išrinkta dvidešimties asmenų Lietuvos Taryba.

Akcinė bendrovė Lietuvos paštas turi plačiausią ir tankiausią pašto paslaugų teikimo vietų tinklą šalyje. Lietuvos paštas teikia pašto, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Lietuvos paštas kviečia įsigyti iš apyvartos išimtus pašto mokos ženklus, galiojusius iki euro įvedimo.

Daugiau informacijos ir šių pašto ženklų užsakymo formą rasite čia.

Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, Lietuvos paštas skelbia 2018-aisiais leisimų pašto ženklų konkursą. Meno ir kūrybinių industrijų atstovai kviečiami teikti savo sukurtus projektus ir tapti pašto ženklų autoriais, šitaip prisidėti prie visai šaliai svarbių istorinių datų, asmenybių, bendruomenių, išskirtinių kultūros ir technikos objektų įamžinimo.

„Kuriant Lietuvos pašto ženklų žemėlapį labai svarbus šalies menininkų ir kūrybinės bendruomenės indėlis. Globaliame šiandienos pasaulyje pašto ženklai tarsi maži meno kūriniai įprasmina šalies istoriją, kultūros palikimą, gyvą ir puoselėjamą tradiciją, liudija tautos išskirtinumą ir unikalumą.

Ateinantys metai mūsų šaliai išskirtiniai – Lietuva minės valstybės atkūrimo šimtmetį. Todėl Lietuvos paštui tenka atsakinga užduotis ne tik įamžinti reikšmingų istorinių įvykių datas, bet ir atkreipti visuomenės dėmesį į svarbius Lietuvos kultūros objektus, vykstančius reiškinius ir per pašto ženklus skleisti pilietines nuostatas, savo laisvės ir tapatybės atpažinimo ženklus“, – teigia Lietuvos pašto Korporatyvinės rinkodaros grupės vadovė Jurga Strimaitienė.

Ateinančių metų pašto ženklų leidybos plano idėjinis temų spektras labai įvairus, nes prasmingas jubiliejines sukaktis mini ne tik Lietuvos valstybė, bet ir jos institucijos, Lietuvos skautų bendruomenė, šimtmetį šalyje skaičiuoja moterų balsavimo teisės įtvirtinimas ir pirmieji lietuviški pašto ženklai.

Kitąmet Lietuvos pašto planuojamų išleisti pašto ženklų „Lietuvos valstybės simboliai. Gediminaičių stulpai“, „Lietuvos skautams – 100 metų“, „Europa. Tiltai“, „Andriaus Sniadeckio 250-osios gimimo metinės“ projektus reikia pateikti iki š. m. spalio 2 dienos.

Iki lapkričio 2 dienos laukiama pašto ženklų projektų temomis „Lietuvos tautinės mažumos ir bendrijos. Totoriai“, „Lietuvos gyvūnai (WWF laida)“, „Moterų balsavimo teisės įtvirtinimui Lietuvoje – 100 metų“, „Pirmiesiems lietuviškiems pašto ženklams – 100 metų“, „Šv. Kalėdos ir Naujieji metai“.

Šiais metais pašto ženklų konkurso sąlygų aprašui rengti buvo suburti savų sričių ekspertai. „Kiekviena tema yra unikali ir drauge labai susijusi su istoriniu kontekstu, todėl siekiant kuo geriau temą atskleisti su ekspertais konsultuotasi, kaip kuo tiksliau formuluoti konkurso sąlygas. Tikime, jog glaudus Lietuvos pašto ir įvairių sričių specialistų bendradarbiavimas būsimiems autoriams ne tik palengvins kūrybines kančias, bet ir padės turiningai atskleisti pasirinktą temą“, – pažymi J. Strimaitienė.

Pašto ženklų autoriams, kurių projektai geriausiai atspindės temas ir pasižymės meninio sprendimo originalumu, Lietuvos paštas skirs pinigines premijas – nuo 150 iki 720 eurų.

Konkursui pateiktus pašto blokų ar pašto ženklų projektus vertins Pašto mokos ženklų leidybos komisija, kurią sudaro LR susisiekimo ministerijos ir Lietuvos pašto atstovai, filatelistai, dailininkai, istorikai ir kitų sričių specialistai.

Autoriai turi pateikti originalius savo sukurtus pašto ženklų ar jų blokų projektus. Jeigu juose naudojamos kitų autorių nuotraukos, piešiniai, kiti dailės kūriniai ar jų dalys, privalu nurodyti autorius (ar jų teisių perėmėjus) ir pateikti šių rašytinius leidimus.

Visos pašto ženklų kūrimo konkurso sąlygos skelbiamos internetiniame Lietuvos pašto tinklalapyje.

 

Per metus Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus. Lietuvos paštas taip pat teikia kurjerių, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Lietuvos paštas, tęsdamas populiariąją pašto ženklų seriją „Lietuvos gyvūnai“, išleidžia naują pašto ženklų bloką. Trijuose pašto ženkluose pavaizduoti vieni iš žinomiausių  Lietuvos miškų faunos atstovų: taurusis elnias, pilkasis kiškis ir barsukas. Pašto ženklai apyvartoje pasirodys šį šeštadienį, rugsėjo 9 dieną.

Lietuvių liaudies tautosakoje dažnai minimus gyvūnus vaizduojantį pašto bloką sudaro trys pašto ženklai, kurių  kiekvieno  nominalas – 0,84 Eur, tiražas – 30 tūkst. egzempliorių. Naujųjų pašto ženklų autorius – dailininkas Tomas Dragūnas.

 

 

„Kelerius metus iš eilės pristatydami Lietuvos gyvūnų pašto ženklų seriją siekiame atkreipti visuomenės dėmesį į didžiulę Lietuvos gyvūnijos įvairovę. Taip pat džiaugiamės, kad pašto ženkluose vaizduojami gyvūnai, laiškais ir siuntomis iškeliavę į užsienį, padeda pažinti mūsų šalies gamtos išskirtinumą. Teigiama, kad gyvūnus vaizduojantys pašto ženklai filatelistų yra ypač mėgstami“, – pažymi Lietuvos pašto Komunikacijos grupės vadovas Tomas Bašarovas.

Kartu su pašto bloku apyvartoje pasirodys ir pirmosios dienos vokas. Šeštadienį pašto korespondencija, apmokama naujuoju pašto ženklu, Vilniaus centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.

Taurusis elnias – gražus, harmoningas ir tvirtas žvėris. Tauriųjų elnių reaklimatizavimo Lietuvoje pradžia siejama su Žagarės miškais. Į Pietų Lietuvos miškus elniai imigravo iš Lenkijos ir Kaliningrado srities. Labiausiai šie gyvūnai mėgsta lapuočių ir mišrius miškus, stūksančius derlinguose dirvožemiuose.

Pilkasis kiškis savo išvaizda panašus į naminį triušį. Lietuvoje XV–XVIII a. pilkasis kiškis buvo retesnis už baltąjį. Dėl intensyvios žmogaus ūkinės veiklos kiškiai vis dažniau apsigyvena miškuose ir nedirbamos žemės plotuose. Per parą kiškis pabuvoja vidutiniškai 65 ha plote, bet aktyviausiai reiškiasi maždaug 20 ha plote, o pavojaus atveju – 1 km spindulio teritorijoje.

Barsukas – didžiausias kiauninių šeimos žvėrelis. Nors paplitęs visuose šalies rajonuose, pastaruoju metu barsukų mažėja. Gyvena miškuose, kartais krūmuose, ganyklose ir net pievose, bet arti miško. Įsitaisę urvuose, guolį iškloja samanomis, sausa žole ir lapais. Orui atšalus, lapkričio gale–gruodžio pradžioje, įminga ir miega iki kovo mėnesio. Giedromis dienomis, esant nedideliam šalčiui, trumpam išeina iš urvo.

 

Per metus Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus. Lietuvos paštas taip pat teikia kurjerių, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Vilniaus centriniame pašte pristatoma žinomo šalies filatelisto ir kolekcininko Henriko Kebeikio paroda „Vilniaus tiltų per Nerį istorija ikonografijoje“. Visų 13 tiltų, jungiančių Neries krantus, sostinėje statybos ir gyvavimo istorija pristatoma per atvirlaiškius ir asmenines H. Kebeikio nuotraukas.

„Šalies tiltų praeitis yra visos Lietuvos istorijos dalis, todėl šios srities tyrinėjimai itin prasmingi. Vilniaus arterijos Neries krantus juosiantys tiltai turi ilgą istoriją, siekiančią ir legendomis apipintus viduramžius, ir nūdienos laikus.

Tiltas – tai žmogaus kūrinys, skirtas jungti žmones ir bendruomenę, todėl kviečiu vilniečius ir sostinės svečius nuodugniau susipažinti su Vilniaus tiltais. Jie atspindi ne tik inžinerinius ir konstrukcinius ypatumus, bet ir istorinius Vilniaus istorijos raidos etapus“, – pažymi kolekcininkas, parodos autorius H. Kebeikis.

Iš viso H. Kebeikis turi sukaupęs daugiau kaip 7 tūkst. atvirlaiškių ir nuotraukų kolekciją su žymiausių pasaulio tiltų atvaizdais. „Džiaugiuosi, kad glaudžiai su Lietuvos paštu bendradarbiaujanti filatelistų bendruomenė turi galimybę pasidalinti su visuomene savo turimais turtais. Viliuosi, kad per kelis dešimtmečius surinkta ir plačiajai visuomenei pristatoma Vilniaus tiltų ikonografija prisidės ne tik prie jaunųjų specialistų švietimo, bet ir naujosios Lietuvos tiltų istorijos sklaidos“, – teigia H. Kebeikis, daugiau nei dešimtmetį išleistos monografijos „Žvilgsnis į Lietuvos tiltus“ autorius.

H. Kebeikis primena, kad Vilniuje yra 13 tiltų per Nerį ir daugiau kaip 20 tiltų per mažesnes upes – Vilnią, Veržuvą, Baltupį bei kitas. Jis atkreipia dėmesį, kad pirmas akmeninis tiltas per Nerį buvo pastatytas 1536 m. toje vietoje, kur dabar yra Žaliasis tiltas. Jį pastatė tuometis Vilniaus pilininkas Ulrichas Hozijus. Už naudojimąsi tiltu buvo imamas mokestis, jo dydis priklausė nuo arklių skaičiaus ir vežamų prekių kiekio. Tam, kad būtų garantuojamos pajamos, buvo uždrausta keltis per Nerį kitokiais būdais. Nemokamai tiltu naudotis galėjo tik bajorai ir dvasininkai, o žydams buvo leista į kitoje Neries pusėje esančias kapines perplukdyti numirėlius valtimis. O vienas iš seniausiai statytų ir iki šių dienų išlikusių statinių yra Žvėryno tiltas – jis pastatytas 1906 m. Daugiau istorijų apie Vilniaus tiltus bus galima sužinoti visą rugsėjį Vilniaus centriniame pašte veikiančioje H. Kebeikio ikonografijos parodoje.

Henrikas Adolfas Kebeikis (g. 1939) – buvęs kelių statybos inžinierius, aktyvus visuomenininkas. Kolekcionuoti pašto ženklus, atvirlaiškius ir kitus filatelinius gaminius pradėjo studijų metais. Filatelisto kolekcijose dominuoja kosmonautikos ir tiltų – tiek Lietuvos, tiek pasaulio – tematikos pašto ženklai ir atvirlaiškiai. Tarptautinėse filatelijos parodose H. Kebeikis iš viso yra pelnęs per 80 apdovanojimų.

 

Akcinė bendrovė Lietuvos paštas turi plačiausią ir tankiausią pašto paslaugų teikimo vietų tinklą šalyje. Lietuvos paštas teikia pašto, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Rugsėjo 4 dieną, pirmadienį, Vilniaus centriniame pašte, pažymint 25-ąsias Lietuvos Respublikos ir Suverenaus karinio hospitaljerų šv. Jono Jeruzalės, Rodo ir Maltos ordino diplomatinių santykių užmezgimo metines, vyks proginis antspaudavimas. Tądien apyvartoje taip pat pasirodys ir specialiai šiai progai sukurtas proginis vokas.

Maltos arba Suverenusis karinis hospitaljerų šv. Jono ordinas yra krikščioniška pasaulinė organizacija, teikianti pagalbą skurstantiems bei ligoniams, nepriklausomai nuo jų rasinės ir religinės priklausomybės.

Šiuo metu Ordinas veikia 120 šalių, kur humanitarinę pagalbą teikia ir labdaringą darbą vykdo 80 000 savanorių pagalbininkų ir 15 000 medicinos darbuotojų.

Lietuvos Respublikos ir Maltos Ordino diplomatiniai santykiai užmegzti 1992 m. liepos 9 dieną. Nors Lietuvos ir Maltos Ordino diplomatiniai ryšiai užmegzti palyginti neseniai, Ordino ryšiai su Lietuva siekia XVII amžiaus pradžią. Po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvą pradėjo pasiekti Maltos kryžiumi paženklintos pirmosios humanitarinės pagalbos siuntos. Nuo to laiko Ordino pagalba Lietuvai smarkiai išsivystė - ligoniams, našlaičiams gabenami vaistai, medicininė įranga, technika ir kita.

Lietuvos paštas tęsia pašto ženklų serijos „Šiuolaikinis lietuvių menas“ leidybą. Šiais metais vaizduojamojo meno šakai įamžinti pasirinkta nacionalinės premijos laureato Stanislovo Kuzmos skulptūrinė kompozicija „Lozoriau, kelkis“, skirta gydytojų pašaukimui pagerbti. Naujasis pašto ženklas su S. Kuzmos kūrinio atvaizdu apyvartoje pasirodys šį šeštadienį, rugpjūčio 26 dieną.

Pašto ženklą, kuriame vaizduojama menininko S. Kuzmos skulptūra „Lozoriau, kelkis“, sukūrė dailininkė Indrė Ratkevičiūtė. 0,94 euro nominaliosios vertės pašto ženklas bus išleistas 40 tūkst. egzempliorių tiražu.

„Pašto ženklai kartu su šalies gyventojų siuntomis iškeliauja į pasaulį įvairiausiomis kryptimis, todėl filatelija – puikus būdas reprezentuoti Lietuvą. Tęsdami šiuolaikinio lietuvių meno ženklų serijos leidybą šįkart pristatome vieną iš iškiliausių šalies skulptorių S. Kuzmą ir jo kūrybą. 

Naujuoju pašto ženklu siekiame pristatyti Lietuvos meno tendencijas, skatiname pažinti Lietuvos meno raidą“, – teigia Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Rasa Kruopaitė-Lalienė.

Drauge su pašto ženklu „Šiuolaikinis lietuvių menas. Skulptūra“ apyvartoje pasirodys ir pirmosios dienos vokas. Šeštadienį pašto korespondencija, apmokama naujuoju pašto ženklu, Vilniaus centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.

Skulptūrinė kompozicija „Lozoriau, kelkis“ S. Kuzmos buvo sukurta dar 1989 metais, tačiau tik po jo mirties įgyvendinta sūnaus, taip pat skulptoriaus Algirdo Kuzmos. Jis nuolat talkindavo tėvui, realizuojant kūrybines idėjas. A. Kuzma pasitelkė savo tėvo S. Kuzmos paliktus šios skulptūros piešinius ir maketą.

Menininko valia kompozicija „Lozoriau, kelkis“ praėjusiais metais iškilo Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų kiemelyje, ji įprasmina ligonio ir jo artimųjų vilties bei prikėlimo dvasią. Tai – kovos už gyvenimą ir gydytojų pašaukimo simbolis.

Skulptūra 2016 m. vasarą buvo pastatyta visuomenės lėšomis.

 

Per metus Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus. Lietuvos paštas taip pat teikia kurjerių, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

 

Informuojame, kad iš apyvartos yra išimami A ir B nominalo pašto mokos ženklai. Š. m. spalio  18-oji bus paskutinė diena, kai siuntimo paslaugas bus galima apmokėti A (nominalioji vertė 0,12 Eur) ir B (nominalioji vertė – 0,29 Eur) nominalo pašto mokos ženklais.

 

 

Puslapiai