Lietuviškas saldėsis šakotis – naujame pašto ženkle

2022-08-11

Penktadienį, rugpjūčio 12 d. Lietuvos paštas išleidžia grafikės, tapytojos Ugnės Žilytės kurtą pašto ženklą lietuviškam desertui šakočiui. Pašto ženklo nominalas – 0,55 Eur, tiražas – 40 tūkst. vnt. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8.

Tai jau antrasis U. Žilytės kurtas pašto ženklas Lietuvos kulinarinio paveldo tema. Ji nupiešė ir 2020 m. išleistą pašto ženklą šaltibarščiams.

Apie šakočio kepimą Europos šalyse jau yra žinoma nuo XV a. Jį kepdavo vienuoliai, kurie šio skanumyno gamybos receptus laikė paslaptyje. Skaičiuojama, kad iš viso pasaulyje šiuo metu egzistuoja net apie 60 skirtingų šakočio receptų, todėl jie gali skirtis ir savo išvaizda, ir skoniu.

Pagrindiniai lietuviško šakočio ingredientai – kvietiniai miltai, cukrus arba medus, kiaušiniai bei grietinė.

Manoma, kad šis saldumynas į Lietuvą iš Vokietijos atkeliavo XIX a. antroje pusėje, kuomet jį pradėta kepti pirmiausiai dvaruose ir klebonijose. Kai kuriuose Lietuvos regionuose jis vadinamas ragiumi, raguotiniu arba bankuchenu – pastarasis žodis kilęs nuo vokiškio šio deserto pavadinimo Baumkuchen (medis-pyragas).

Šakočiai yra vieni iš garsiausių Lietuvos kulinarinio paveldo kepinių, kurie itin dažnai sutinkami ant vestuvių, krikštynų ar jubiliejų vaišių stalo. Maža to, 2015 m. mūsų šalyje per dvi valandas buvo iškeptas ir didžiausias šakotis visame pasaulyje, kuris įtrauktas į Gineso rekordų knygą. Jo svoris siekė 85,8 kg, o aukštis 3 m. 72 cm. Iš viso jam pagaminti buvo sunaudota 1700 kiaušinių, 64 kg miltų, 48 kg cukraus, 45 kg sviesto ir 29 kg grietinės.

Buvo naudinga? Dalinkitės: