#Nepriklausomi laimėtojai. Susipažinkite – Žvėrūna

2020-05-15

Tęsiame pažintį su konkurso #Nepriklausomi laimėtojais. Kviečiame susipažinti su menininke Živile Spūdyte – Žvėrūna. Jos darbas „Startuolio kūrimas Lietuvai“ sulaukė ne tik visuomenės palaikymo, bet ir išskirtinio komisijos palaikymo. Ką Žvėrūna norėjo pasakyti savo kūriniu ir ką jai reiškia laisvė?

 

Kada/kaip tavo gyvenime atsirado menas?

Kaip ir visi vaikai pirmuosius pieštukus į rankas paėmiau dar ankstyvoje vaikystėje. Galiausiai, tai tapo ne tik priemone lavinti smulkiąją motoriką, bet ir saviraiškos priemone. Būdama penkiolikos jau labai aiškiai supratau, kad ateityje piešimą noriu paversti ir savo profesija. Mane paaugliškai žavėjo mintis, kad baltame popieriaus lape simboliais galima užkoduoti gausybę paslapčių.

 

Kokias pasiekimais, darbais džiaugiesi labiausiai?

Džiaugiuosi kiekvienu nauju piešiniu ar paroda. Tai darau iš didžiulio malonumo, o ne dėl laimėjimų. Didžiausią džiaugsmą man teikia bendradarbiavimo projektai su kitais menininkais. Nėra nieko smagesnio nei dirbti ir kurti ką nors drauge. Smagiausi bendradarbiavimo projektai man buvo su „Sheep Got Waxed“ ir „Sheep Effect“ – tai minėtos grupės sakosofonisto atskiras muzikinis projektas. Pati visuomet dirbu su muzika, todėl ir bendradarbiauti su muzikantais labai įdomu.

 

Tavo darbai turi labai unikalų stilių – ar juos jungia kažkokia viena tematika? Ką dažniausiai mėgsti vaizduoti kūriniuose?

Juos jungia spalvinis pasakojimas, juokas ir šiuolaikinė mitologija. Savo personažus mėgstu puošti zoomorfinėmis detalėmis suteikdama jiems pirmapradės kosminės jėgos.

 

Ar ilgai kūrybiškai užtrukai prie darbo?

Iš pradžių turėjau visai kitą eskizą, vis prie jo grįždavau, bet rezultatas netenkino. Vėliau net užmiršau apie piešinį, o paskelbus karantiną atsirado truputį daugiau erdvės, tad kilo startuolio idėja. Senojo eskizo nebėra. Kurdama, nuoširdžiai, laiko neskaičiuoju, nes tai yra nenutrūkstamas procesas. Kūrybinis procesas vyksta net atsitraukus nuo darbų, nes galvoje vis dar vyksta procesai ir idėjų generavimas.

 

Konkurse kvietėme dalyvauti jau nepriklausomoje Lietuvoje gimusius kūrėjus, pats konkursas skirtas paminėti Lietuvos nepriklausomybės 30-metį. Ką tau reiškia laisvė plačiąja prasme?

Man laisvė pirmiausia yra susitaikymas su savimi. Ne anarchija, bet ramybė, kai nesi priklausomas nuo išorės veiksnių.  Esi laisvas, kai džiaugsmą randi ir sėkmės akivaizdoje ir nuobodžioje rutinoje. Žinoma, to nuolat reikia mokytis.

 

Kūrinio aprašyme mini tėvų mėgstamą „Anties“ muziką, pasakojimus apie dainuojančią revoliuciją ir tris broliškas valstybes susikibusias rankomis – ar tai tavo pačios vaikystės dienų atspindžiai? Mėgsti Anties muziką? Galbūt kažkada ateity norėtum sukurti Lietuvai startuolį?

Ankstyvoje paauglystėje „Anties“ dainas grodavome gitara su bičiuliais. Negaliu pasakyti, kad tai mano asmeniniai vaikystės atspindžiai, nes nei aš, nei mano šeima Baltijos kelyje nestovėjome, tačiau mane domina ne tik asmeninės, bet ir visuotinės patirtys. Kolektyvinė atmintis neišvengiamai mane veikia. Startuolio kurti nesiruošiu, bet prie įdomių idėjų visada mielai galiu prisidėti spalvingais piešiniais!

Aut. past. Žvėrūna savo darbe vaizduoja šiuolaikinį jauną žmogų, naktimis kuriantį startuolius, kuris įkvėpimo semiasi iš tėvų pamėgtų Anties dainų bei pasakojimų apie dainuojančią revoliuciją ir tris broliškas valstybes susikibusias rankomis.

 

Jeigu turėtum tokią galimybę, kuriam iš kitų darbų būtum atidavusi savo balsą?

Buvo net keli darbai, kuriais džiaugčiausi pamačiusi mieste. Vienas jų – Teklės Ūlos Pužauskaitės. Ryškus ir žaismingas kūrinys.  Net gaila, kad siuntų terminalai tik keturi. Galbūt „Lietuvos paštas“ dar kaip nors realizuos nepanaudotus dailininkų piešinius? Tai galėtų būti ir atvirukai. :)

 

Kokia tavo, kaip kūrėjos, didžiausia svajonė, o galbūt aiškiai užsibrėžtas tikslas?

Mano didžiausia svajonė – visą gyvenimą piešti. Visa kita tik priemonės paįvairinti kasdienybę, kurios taip pat labai svarbios, bet tikslas vis tiek išlieka tas pats. Kol kas mano tikslas yra kuo produktyviau išnaudoti karantino laikotarpį. Labai džiaugiuosi, kad jis suteikė tiek laisvės kūrybai. Kalbu abstrakčiai, nes apie svajones geriausia kalbėti, kai jos jau išsipildo. 

 

Kokia esi, kai padedi šalin teptuką, kitas įprastas kūrybos priemones, koks esi žmogus, kaip leidi savo laisvalaikį?

Beveik niekada nepaleidžiu pieštuko iš rankų, nes taip pat dirbu Šiaulių dailės galerijoje kultūros vadybininke bei vedu edukacinius užsiėmimus vaikams ir jaunimui. Su vaikais kuriame animaciją, pažindinamės su įvairiomis grafikos technikomis ar kūrybiško mąstymo metodikomis. Kartu su jais mokausi ir aš. Po darbo – laikas kūrybai ir užsakymams. Tad dailė yra ir mano darbas, ir laisvalaikis. Net kai sulaukiu svečių neretai vienu metu ir piešiu, ir bendrauju su bičiuliais. Visai smagu. O pačiu tikriausiu laisvalaikiu vadinu keliones, jose visiškai atitrūkstu nuo darbų, tik mėgaujuosi galerijomis, muziejais ir kava. Šios patirtys vėliau padeda ir kūrybiniame procese. Deja, dabar greitai to turbūt neteks padaryti. Bet labai mėgstu savo darbą, todėl pernelyg nenuogastauju, kad reikės šiek tiek pakentėti. Filmai ir knygos taip pat svarbi mano laisvalaikio dalis ir vienas iš būdų keliauti. Niekada neišgyvenu kūrybinių kančių, nes laiku sustoju, įsijungiu gerą filmą, pasimėgauju, leidžiu atsipalaiduoti vaizduotei ir ji vėl pasirengusi darbui.

 

Galerijoje rasite daugiau Žvėrūnos darbų.
Kitą penktadienį kalbinsime Vytautą Vy!

Buvo naudinga? Dalinkitės: