Naujausi pašto ženklai

Pristatome naujausius Lietuvos Pašto išleistus ženklus. Šie ženklai papildo anksčiau pradėtas leisti kolekcijas, todėl juos ypač rekomenduojame įsigyti kolekcininkams.  

 

ads

 

 

Europa. Nacionalinis paukštis

Balandžio 5 d. Lietuvos paštas po 6 metų pertraukos išleidžia Lietuvos nacionaliniam paukščiui skirtą pašto ženklų seriją ir pirmosios dienos voką. Tikima, kad Žemaitijoje – „gundru“, „gužučiu“, Dzūkijoje – „busilu“, Suvalkijoje – „garniu“, Aukštaitijoje – „starkumi“ vadinamas paukštis ant uodegos parskraidina pavasarį, todėl nuo senų laikų kaimo žmonių buvo labai mėgstamas. Penktadienį pašto korespondencija, apmokama naujaisiais „Europa. Nacionalinis paukštis“ pašto ženklais, Vilniaus centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu. Pašto ženklų autorė – Martyna Kašinskaitė, serijoje – 2 pašto ženklai po 0,75 Eur, jų tiražas – po 30 tūkst. vnt.

Respublikos Prezidento institucijos įkūrimo ir pirmojo Prezidento Antano Smetonos išrinkimo ir inauguracijos šimtmetis

Prieš 100 metų, balandžio 4 dieną, A. Smetona Tarybos buvo išrinktas Lietuvos prezidentu, o nuo rugsėjo Kaune, buvusiuose vokiečių karinės administracijos rūmuose, įsikūrė pirmoji Lietuvos prezidentūra. Lietuvos Respublikos Prezidento institucijos įkūrimo ir pirmojo Prezidento išrinkimo bei  inauguracijos šimtmečiui paminėti balandžio 4 d. Kauno centriniame pašte vyks proginis antspaudavimas. Norintys galės įsigyti ir specialiai šiai dienai išleistą atvirlaiškį, kuriame panaudotos Lietuvos valstybės archyvo nuotraukos.

Kaziuko mugė

Vilniaus Kaziuko mugės lankytojai šį savaitgalį galės išsiųsti specialius Kazio linkėjimus, nes  Lietuvos paštas kovo 1 d. po poros dešimtmečių į apyvartą išleidžia ženklintą atviruką, skirtą Kaziuko mugei – nuo 1990 m. nei atvirukas, nei pašto ženklas šiam renginiui nebuvo dedikuoti. Šių metų atviruko autorius – Gražvydas Bugas, tiražas – 1500 vnt., jo pašto ženklo vertė – 0,84 Eur. Kaziuko mugės atvirlaiškis, kurio pardavimo kaina – 1,29 Eur, spausdintas Estijos spaustuvėje „Vaba Maa“.

„Jomarku“, „kermošiumi“ ir Kaziuko muge vadinamas pirmas pavasario renginys įvairių istorinių šaltinių duomenimis skaičiuoja beveik 400 metų. 1602 m. lapkričio 7 d. popiežius Klemensas VIII  oficialiai paskelbė Kazimierą Lenkijos ir Lietuvos šventuoju, o po 34 metų Urbonas VIII šv. Kazimierą paskelbė Lietuvos globėju, tad Šventojo palaikai buvo iškilmingai perkelti iš jėzuitų šv. Kazimiero bažnyčios į Zigmanto Vazos įsakymu specialiai pastatytą puošnią koplyčią Katedroje, kur jie yra ir dabar.

Spėjama, kad kaip tik nuo Šventojo palaikų perkėlimo 1636 m. ir prasideda Kaziuko mugės istorija, nes Katedroje imti rengti šv. Kazimiero atlaidai, po kurių vykdavo „kermošius“. Ši mugė vyko beveik 200 metų, per karus šiek tiek prigesdama, kol  1827 m. Vilniaus pirkliai neišsirūpino privilegijos rengti didesnį, kelias dienas vykstantį prekymetį – dabartinės Kaziuko mugės analogą.

 
Partizanų Lietuva

Lietuvos paštas, pagerbdamas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio indėlį į valstybingumo išsaugojimą, vasario 15 d. į apyvartą išleidžia pašto ženklų bloką „Partizanų Lietuva“. Menininkės Aušrelės Ratkevičienės kurtuose pašto ženkluose vaizduojamas partizanų bunkeris ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Deklaracija, pašto bloko tiražas – 10 tūkst. vnt, pašto ženklų nominalas 0,99 Eur. Su pašto ženklu bus išleistas ir pirmos dienos vokas. Pašto korespondencija, apmokama šiuo pašto ženklu, Vilniaus centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.

Lietuvos Nepriklausomybės kovos

1918 metais vasario 16 dieną atkūrus Lietuvos valstybę, dėl jos suvereniteto teko kovoti ginklu, kas tapo tikru iššūkiu: trūko ginklų, amunicijos, transporto priemonių, pinigų ir profesionalių karininkų, kurie galėtų apmokyti bei suvienyti iš visų Lietuvos kampelių šalies ginti suėjusius civilius. Kraštas buvo nualintas, o į jį taikėsi ne viena valstybė – Lenkija, Rusija ir Vokietija. Tačiau Lietuvos savanoriai laisvę apgynė, todėl šis Nepriklausomybės kovų laikotarpis savo reikšme toks pat svarbus, kaip ir Nepriklausomybės Akto paskelbimas. Šiai progai paminėti penktadienį, vasario 1 d., Lietuvos paštas išleidžia 20 tūkst. tiražo pašto ženklą, kurio nominalas – 0,81 Eur.

„Praėjus 100 metų po Nepriklausomybės kovų, labai simboliška prisiminti, kaip savo laisvę Lietuva iškovojo ir gynė, todėl praėjusiais metais sukūriau medalį, skirtą Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečiui. Medalio reverse pavaizdavau 6 Nepriklausomybės kovas. Viena iš jų – Kėdainių kautynės, reikšmingos tuo, kad po jų sėkmingos baigties žlugo Tarybų Rusijos karinės vadovybės planai užimti Kauną. Medalyje vaizduojama mūšio scena Kėdainių miestelio fone, kurio panoramą radau išlikusiose tarpukario fotografijose. Istorinių darbų kūrimas yra ilgas procesas, ne tik dėl darbo apimties, gausybės figūrų ir detalių, bet ir pasiruošimo – istorinės medžiagos ieškojimo, todėl  šimtmečio medalio sukūrimas užtruko pusantrų metų.  Šių kautynių kompoziciją panaudojau ir pašto ženkle“, – sako medalio meno kūrėja, dailininkė Lina Kalinauskaitė.

Pirmajam žemaičių paminėjimui istoriniuose šaltiniuose – 800 metų

Prieš 800 metų, 1219 m., Ipatijaus metraščiuose buvo aprašyta Voluinės (Volynės) taikos sutartis, kurią su Voluinės didžiuoju kunigaikščiu pasirašė Lietuvos, Deltuvos ir Žemaitijos kunigaikščiai. Žemaičių kunigaikščių Gerdvilo (Erdvilo) ir Vykinto paminėjimas – pirmas patikimas įrodymas, kad jau tuo metu egzistavo Žemaitija ir stipri Lietuvių žemių konfederacija, dariusi didelę įtaką Vidurio ir Rytų Europos šiaurinei daliai. Tai progai paminėti, sausio 18 d., penktadienį, Lietuvos paštas išleidžia pašto ženklą „Pirmajam žemaičių paminėjimui istoriniuose šaltiniuose – 800 metų“.

Pašto ženklo sukūrimas buvo patikėtas dailininkei, medalio meno kūrėjai Linai Kalinauskaitei. „Mano kūryboje vyrauja istorinė tematika – ji yra didžiausias mano įkvėpimo šaltinis, be galo turtingas ir neišsemiamas. Svarbių istorinių įvykių paminėjimas yra svarbus kultūros variklis, nes ne tik ugdo pilietiškumą bei šviečia visuomenę apie savo tautos praeitį, bet ir skatina ją kurti naujas kultūrines materialias ir nematerialias vertybes. Šiame pašto ženkle pavaizduota istorinio fakto meninė interpretacija – žemaičių kunigaikščiai Gerdvilas ir Vykintas simboliniame pergamento fone. Kad kuo geriau pavyktų juos atvaizduoti, teko nemažai gilintis į specializuotą literatūrą, rinkti vizualinę medžiagą apie tuo metu vilkėtą aprangą ir nešiotą ginkluotę, konsultuotis su istorikais ir heraldikos specialistais. Tokio pašto ženklo kūrimo procesas – ilgas ir atsakingas“, – sako dailininkė, kuri šiai progai dabar kuria ir medalį.

 

Moderniosios Lietuvos institucijoms – 100 metų

Sausio 11 d., penktadienį, apyvartoje pasirodys pašto ženklų blokas, skirtas valstybinių institucijų šimtmečiui paminėti – „Moderniosios Lietuvos institucijoms – 100 metų“. Jame – trys pašto ženklai po 0,79 Eur, kuriuose menininkė Roma Auškalnytė pavaizdavo institucijoms svarbius žmones ir objektus.

Lietuvos valstybės simboliai: vėliavos

Valstybės visame pasaulyje atpažįstamos pagal savo simbolius, tad jų išsaugojimas yra vienas svarbiausių valstybės gyvavimo elementų. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įteisinti oficialūs Lietuvos valstybės simboliai – vėliava, herbas ir himnas, kurių viešas naudojimas griežtai reglamentuojamas. Kadangi pašto ženklai – vienas iš būdų reprezentuoti valstybę pasaulyje, kitų šalių gyventojus supažindinant su Lietuvos istorija, kultūra ir šaliai svarbiais įvykiais, Lietuvos paštas sausio 4 dieną, penktadienį, į apyvartą išleidžia dailininko Tomo Dragūno sukurtus „Lietuvos valstybės simbolių“ serijos pašto ženklus su valstybine bei Lietuvos valstybės istorine vėliava.  

veliavos_vokas.jpg
Pirmiesiems lietuviškiems pašto ženklams - 100 metų

Gruodžio 27 d. sukaks lygiai 100 metų, kai apyvartoje pasirodė pirmas nepriklausomos Lietuvos pašto ženklas. Šiai progai paminėti 30 tūkst. vienetų tiražu lapkričio 30 d. į apyvartą išleidžiamas 0,84 Eur vertės pašto ženklas ir pirmos dienos vokas, kurį bus galima antspauduoti pirmos dienos datos spaudu centriniame Vilniaus pašte. Proginio pašto ženklo „Pirmiesiems lietuviškiems pašto ženklams – 100 metų“ autorius – dailininkas Tomas Dragūnas.

baltukai

Šv. Kalėdos ir Naujieji metai

2018 Lapkričio 23 dieną, pasirodė du šventiniai pašto ženklai, skelbsiantys apie artėjančias didžiąsias metų šventes – šv. Kalėdas ir Naujuosius metus. Jaunosios grafikos dizainerės Paulinos Jančytės sukurtuose pašto ženkluose pavaizduotas apelsinas ir imbierinis sausainis – atributai, be kurių nebeįsivaizduojamas Kalėdų laukimas. 

Pirmą kartą šiemet išleidžiamas 0,10 Eur vertės pašto ženklas. Kalėdinių pašto ženklų, kurių vertė 0,10 Eur, tiražas – 200 tūkst., pašto ženklų po 0,49 Eur – 100 tūkst.

kaledos

 

Moterų balsavimo teisės įtvirtinimui Lietuvoje - 100 metų

Lietuvos paštas išleidžia dar vieną pašto ženklą, skirtą 100-mečiui paminėti. Šį kartą – moterų balsavimo teisės įtvirtinimui Lietuvoje. 

Ši pergalė yra unikali, nes taip Lietuva atsidūrė prie šalių-pionierių, kurios pirmosios pripažino lygias vyrų ir moterų teises – Prancūzija teisę balsuoti moterims suteikė tik po Antrojo pasaulinio karo, o Šveicarijoje to teko laukti net iki 1971 metų. Pirmoji, įteisinusi moterų balsavimo teisę, buvo Naujoji Zelandija – tai šalyje įteisinta buvo 1893 m. Pašto ženklo, kuris apyvartoje pasirodė penktadienį, spalio 26 d., vertė – 0,55 Eur, tiražas – 40 tūkst. vienetų.

Už moterų teises Lietuvoje kovojo ir iš istorijos žinomos moterys – rašytoja, publicistė, visuomenės bei politinė veikėja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, pedagogė, politinė bei visuomenės veikėja Ona Mašiotienė ir knygnešė, spaudos darbuotoja, visuomenės veikėja, pirmoji moteris masonė Lietuvoje Felicija Bortkevičienė.

Šiai progai paminėti skirtą pašto ženklą sukūrė dailininkas Justinas Dadonas. Kartu su pašto mokos ženklu bus išleistas ir pirmos dienos vokas, kurį bus galima antspauduoti proginiu pirmos dienos datos spaudu centriniame Vilniaus pašte.

moteru

 

Moderniosios Lietuvos institucijoms - 100 metų

Ne tik Lietuvos valstybė, bet ir svarbiausios valstybingumą garantuojančios institucijos šiemet švenčia  solidžią sukaktį – 100 veiklos metų. Šiai progai paminėti į apyvartą išleidžiamas pašto ženklų blokas „Moderniosios Lietuvos institucijoms 100 metų“: bloke – 4 pašto ženklai po 0,85 Eur, skirti Lietuvos kariuomenei, Lietuvos diplomatijai, Lietuvos teismams ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Pašto ženklų blokas apyvartoje pasirodė penktadienį, spalio 12 dieną.
Netikėtas ir įdomus pašto ženklų bloko dizainas, kurį sukūrė menininkė Roma Auškalnytė: pašto ženkle, skirtame Lietuvos kariuomenei, vaizduojami 1918-1940 m. mūsų kariuomenės šarvuočiai ir tanketės; Lietuvos diplomatijai – pirmasis Lietuvos nepaprastasis ir įgaliotasis ministras Jurgis Šaulys, itin prisidėjęs prie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo; Lietuvos teismams skirtame pašto ženkle pavaizduota Elena Jackevičiūtė – pirmoji moteris teisėja nepriklausomoje Lietuvoje; Lietuvos Respublikos Vyriausybei skirtame pašto ženkle – istorinė pirmosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės, susirinkusios ministro pirmininko Augustino Voldemaro kabinete, nuotrauka.

institucijos

Popiežiaus vizitas Lietuvoje

Gavus Vatikano sutikimą, po ilgos pertraukos išleidžiamas riboto tiražo pašto ženklas, skirtas Šventojo Tėvo vizitui Lietuvoje. Paskutinį kartą popiežiaus atvaizdas ant pašto mokos ženklo buvo prieš 7 metus, o jo oficialus vizitas Lietuvoje – net prieš 25 metus. Kadangi pontifiko atvaizdo naudojimas yra griežtai reglamentuotas ir reguliuojamas, dailininkės Aušrelės Ratkevičienės pagal oficialų Jo Šventenybės atvaizdą sukurtas pašto ženklas buvo suderintas su Vatikanu. 0,69 Eur. nominalo pašto ženklas apyvartoje pasirodė šeštadienį, rugsėjo 22 d.

Kartu su pašto mokos ženklu, kurio tiražas 40 tūkst., bus parduodamas ir popiežiui Pranciškui skirtas pirmos dienos vokas. Šeštadienį korespondencija, apmokama naujuoju pašto ženklu, Vilniaus centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu – pašto ženklo, pirmos dienos voko ir spaudo „rinkinys“ itin vertinamas pasaulio filatelistų. Tikimasi, kad į Lietuvą suplūdę viso pasaulio tikintieji noriai įsigys Lietuvoje retą pašto ženklą ir juo pažymėtus atvirlaiškius bei laiškus, kaip Šventojo Tėvo vizito atminimą, išsiųs artimiems žmonėms į kitas šalis.

Tai trečia lietuviška pašto ženklų laida su popiežiumi, nes iki šiol buvo sukurtos dvi pašto ženklų laidos popiežiui Jonui Pauliui II: pirmą kartą – 1993 m. jo vizito metu, antrą kartą – 2011 m. jį paskelbus palaimintuoju. 1993 m. buvo išleisti 4 šio pašto ženklo variantai – su Kryžių kalno, Aušros vartų, Šiluvos bažnyčios ir Kauno Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios fragmentais; 2011 m. pašto ženkle buvo vaizduojamas popiežius Jonas Paulius II ir piligrimų kelio pirmasis objektas – Vilniaus arkikatedra.

popiez

Šiuolaikinis lietuvių menas: Tapyba

Lietuvos paštas išleidžia pašto ženklo bloką vienam žinomiausių Lietuvos tapytojų Šarūnui Saukai pagerbti. Drąsus, kontroversiškai visuomenės priimtas jo kūrinys „Paveikslas Lietuvos vardo tūkstantmečiui“ vaizduojamas ant 0,99 Eur vertės pašto ženklo, kuris apyvartoje pasirodė penktadienį, rugsėjo 14 d.

Paveikslo, kuris žiniasklaidoje buvo pakrikštytas „ne silpnų nervų žmonėms“, centre vaizduojami iš žmonių kūnų pastatyti milžiniški rūmai, simbolizuojantys Valstybę – tai mūsų istorija, sudėta iš ją kūrusių žmonių gyvenimų. Šalia rūmų parimęs žaizdotas, pūliais aptekęs Rūpintojėlis Š. Saukos veidu. Po jo kojomis – šią Valstybę kūrę nuogai išrengti paprasti ir vienaip ar kitaip Lietuvai nusipelnę įvairių epochų bei laikmečių visuomenės veikėjai: rašytoja Žemaitė, poetas Julius Janonis, dainininkas Virgilijus Noreika, poetas Bernardas Brazdžionis, prezidentai Antanas Smetona, Aleksandras Stulginskis ir Kazys Grinius, kompozitorius Juozas Naujalis, istorikas Simonas Daukantas, filosofas Vydūnas, dailininkas ir kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas, poetė Salomėja Nėris, kalbininkas Jonas Jablonskis, daktaras Jonas Basanavičius, kunigas ir poetas Maironis, rašytojai Vaižgantas ir Balys Sruoga, poetas Paulius Širvys, kardinolas Vincentas Sladkevičius ir daugybė kitų. Šią sceną kairiame paveikslo kamputyje stebi susimąsčiusi mergaitė ryškia suknele – Lietuvos ateitis.

Pašto ženklo blokas išleistas 15 tūkst. egzempliorių tiražu.

sauka

Lietuvos gyvūnai: pempės

Pempė – nedidelis, karvelio dydžio paukštis, žiemoti skrendantis iki Šiaurės Afrikos, šiaurinės Indijos ir Kinijos. Į Lietuvą iš šiltų kraštų atskrenda anksti – kovo mėnesį. Mėgsta atvirus plotus: pievas, ganyklas, dirbamus laukus. Lizdą suka ant žemės atviroje vietoje. Deda 4 žalsvus, išmargintus neryškiomis pilkomis ir aiškesnėmis juodomis dėmėmis, kiaušinius. Išveda vieną vadą. Lizdą ir jauniklius nuo įsibrovėlių gina triukšmingai ir agresyviai. Ne be reikalo yra sakoma – „Gina kaip pempė kiaušinius“. Pašto ženklų serija pasirodė 2018 rugpjūčio 17-ąją.

pempespemp

 

Trakų Dievo Motinos, Lietuvos globėjos, paveikslo karūnavimui - 300 metų

Lietuvos pašto ženklų leidybos istorijoje bendra pašto ženklų laida su Lenkija išleidžiama pirmą kartą.

Kaip skelbia Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika, pašto ženkluose pavaizduotas Dievo Motinos paveikslas siejamas su kunigaikščio Vytauto vardu. XVIII amžiaus pradžioje kitoje paveikslo pusėje buvo užrašyta, kad jį Vytautui Krikšto proga dovanojęs Bizantijos imperatorius Emanuelis II Paleologas (1391—1425). Anot įrašo, tai esanti ikona Nikopėja (graikiškai — Pergalingoji), padėjusi imperatoriui Jonui Komnenui (1087—1143) pralaužti persų apgultį ir sėkmingai grįžti į Konstantinopolį.

Nors neturima istorinių žinių, koks buvo Vytauto vaidmuo Trakų bažnyčiai įsigyjant šį paveikslą, yra žinoma, kad jį gerbė ir katalikai, ir stačiatikiai, ir net Vytauto pavaldiniai vietos musulmonai. Veikiausiai minėtas įrašas atsirado prieš 1718 m., kai plačiai išgarsėjęs stebuklingas paveikslas pirmasis Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo vainikuotas popiežiaus Klemenso XI atsiųstomis karūnomis, suteikiant jam Ligonių Užtarėjos titulą.

motinosmotina

Pasaulio Lietuva

Jau šimtą metų mūsų laisvos mintys virsta žodžiais, žodžiai virsta žinutėmis, žinutės – veiksmais. Jie keliauja po Lietuvą ir visą pasaulį laiškais, atvirukais ir siuntiniais. Ir šimtą metų Lietuvos paštas džiaugiasi, galėdamas juos nugabenti adresatams, kurie buriasi ir dalinasi viena didele žinia – „Mums jau šimtas metų. Laisviems ir nepriklausomiems“. Švęsdamas atkurtos Lietuvos 100-metį ir savo veiklos 100-ąjį jubiliejų Lietuvos paštas šiuo specialiu pašto ženklų bloku „Pasaulio Lietuva“ įamžino 100 žmonių, labiausiai prisidedančių prie pasaulio Lietuvos būrimo draugėn. Tai yra pirmas kartas, kai pašto ženklą puošia ne įžymiausių praeities lietuvių veidai, bet žmonės, kurie gyvena, kuria ir buria Lietuvą dabar. Pašto blokas buvo išleistas 2018 birželio 27-ąją.

lietuviai lietuviai 2

Lietuvos tautinė smažumos ir bendrijos: Totoriai

Dauguma Lietuvoje gyvenančių totorių yra musulmonai sunitai. 1998 m. atkurtas Lietuvos musulmonų – sunitų dvasinis centras muftijatas. Totorių maldos namai – mečetės – veikia Nemėžyje ir Keturiasdešimties totorių kaime (Vilniaus raj.), Raižiuose (Alytaus raj) ir Kaune. Žašto ženklas išleistas 2018 birželio 8 dieną.


totoriai tot

Andriaus Sniadeckio 250-osios gimimo metinės

Andrius Sniadeckis – Vilniaus universiteto profesorius, chemikas, su kuriuo Lietuvoje siejama chemijos dėstymo ir biochemijos pradžia. Tai buvo itin išsilavinusi ir žingeidi asmenybė, todėl buvo gerbiamas akademinės visuomenės ir mėgstamas studentų. 1800 m. parašė pirmąjį Lietuvoje chemijos vadovėlį, buvo vienas iš chemijos lenkiškosios terminologijos kūrėjų. Jo darbas „Organinių kūnų teorija“ buvo vienas pirmųjų biologijos ir biochemijos vadovėlių pasaulyje, jis išverstas į prancūzų ir vokiečių kalbas.

Dailininko T. Dragūno kurtame pašto ženkle naudojamas A. Sniadeckio portretas, 1815 m. pieštas dailininko ir pedagogo Jono Rustemo. Šiuo metu paveikslas yra eksponuojamas Varšuvos karališkojoje pilyje – muziejuje. Pašto ženklas išleistas 2018 gegužės 18 dieną.

sniadeckis sniad

Europa: Tiltai

Trakų pilies tiltas – pėsčiųjų tiltas Galvės ežere, vedantis į vieną iš didesnių salų – Pilies salą Trakuose. Miestą su pilimi jungiantis tiltas susideda iš dviejų dalių, tarp kurių įsiterpusi Karaimų arba Karvinės sala.

1977 m. šį tiltą pastatė Vilniaus kelių statybos valdyba. Statinio poliai ir sijos gelžbetoninės, paklotas ir turėklai mediniai.  (Wikipedia informacija)

Pilies tiltas Klaipėdoje – vietoje kelto per Danę, 1826 m. buvo pastatytas Pilies (Karlo) tiltas. Iš pradžių jis buvo medinis, pavadintas Frydricho Vilhelmo III sūnaus princo Karolio vardu. Jo atidaroma anga buvo 11,6 m. pločio. Tiltas sujungė Naująją prekyvietę, apie 1820 m. rengtą tarp teatro ir piliavietės, su šiaurine sparčiai besivystančia miesto dalimi.

Pašto ženklų serija išleista 2018 metų balandžio 20 dieną.

tiltai

Lietuvos skautams - 100 metų

Lietuvos skautija yra visuomeninė, savanoriška, nepolitinė organizacija. Ji atvira Lietuvos gyventojams nepriklausomai nuo jų rasės, tautybės, religijos, lyties ar visuomeninės padėties. Lietuvos skautai siekia ugdyti jaunus žmones, siekdami jų, kaip individų, atsakingų piliečių ir jų vietinės, nacionalinės ir tarptautinės bendruomenės narių, fizinio, intelektualinio, socialinio ir dvasinio potencialo išraiškos. Pašto ženklas išleistas kovo 30 dieną.

 skautai skaut

Vydūno 150-osios gimimo metinės

Vydūnas – iškili tautinio atgimimo asmenybė. Savo kūryba jis žadino lietuvių sąmoningumą, ugdė jų kritinį mąstymą. Vydūnas yra rašęs: „Svarbiausia ir esmingiausia kiekvienos tautos jėga yra jos savigarba.“ Šiais laikais privalu prisiminti didžio žmogaus mokymą ir gerbti ne tik save, bet ir tautiečius, kurių dėka visi piliečiai kuria ateities Lietuvą.

Dailininko Mikalojaus Povilo Vilučio kurtame pašto ženkle naudojami keli ryškūs elementai. Pagrindinis pašto ženklo piešinys paimtas iš dailininko Petro Rimšos iliustracijos, skirtos Vydūno dramų trilogijai „Amžina ugnis“. Ženklui įrėminti panaudotas Vydūno knygos „Tautos gyvata“ viršelio elementas. Pašto ženklo dešiniojo kampo viršuje naudojama detalė – tai dailininko Hugo Höppenerio sukurta atsklanda, naudota Vydūno knygose XX a. pradžioje. Detalė po šia atsklanda – Vydūno draugijos logotipas, kurio pagrindas – ženklas, nuo XX a. pradžios naudotas tituliniuose Vydūno knygų lapuose ar viršeliuose. Pašto ženklas išleistas 2018 kovo 16 dieną.

vydunas vydun

Lietuvos valstybės atkūrimui - 100 metų

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtos serijos paskutiniuose dviejuose pašto ženkluose įamžinti Lietuvos nepriklausomybės akto signatarų namai ir prof. Liudo Mažylio surastas 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybos nutarimo dėl Lietuvos nepriklausomybes skelbimo notifikavimo originalas.Pašto blokas išleistas 2018 vasario 9 dieną.

100 metu

XXIII Žiemos Olimpinės žaidynės

Akmenslydis (kerlingas) – komandinis olimpinis žiemos sportas, atsiradęs XVI a. Škotijoje. Jis populiariausias Kanadoje, Jungtinėse Valstijose, Norvegijoje, Švedijoje. Žaidimo esmė: stačiakampėje ledo aikštelėje leisti akmenis ledu slysti taip, kad šie atsidurtų kuo arčiau nupiešto taikinio. 2002 m. įkurta Lietuvos kerlingo asociacija atvėrė šios sporto šakos mėgėjams galimybę dalyvauti įvairiuose tarptautiniuose turnyruose.

Greitasis čiuožimas trumpuoju taku – olimpinė sporto šaka, viena iš greitojo čiuožimo rūšių. 2014 m. olimpiadoje Sočyje Lietuvai atstovavo Agnė Sereikaitė. Ji yra pirmoji mūsų šalies šios sporto šakos atstovė olimpinėse žaidynėse. Lietuvos rinktinės kandidatė dėl traumos, patirtos per kvalifikacines varžybas Seule, XXIII žiemos olimpinėse žaidynėse nedalyvaus.

Žiemos olimpinės žaidynės kas ketverius metus rengiamos nuo 1924-ųjų. Pirmosios surengtos Monblano Šamoni gyvenvietėje, Prancūzijoje. Tuomet daugiau nei 200 sportininkų iš 16 valstybių varžėsi šešių sporto šakų – greitojo čiuožimo, slidinėjimo, šiaurės dvikovės, šuolių su slidėmis, akmenslydžio ir ledrogių sporto (bobslėjaus) varžybose.

XXIII žiemos olimpinės žaidynės vyks 2018 m. vasario 9–25 dienomis Pjongčango kurorte, Pietų Korėjoje. Pašto ženklas išleistas 2018 sausio 26 dieną.

atvirute olimp

Lietuvos valstybės simboliai - Gediminaičių stulpai

2018 metų sausio 5 dieną išleista pašto ženklų serija, atvaizduojanti Gediminaičių stulpus.

gediminaičiai gedim

Šv.Kalėdos ir Naujieji metai

Šventiniuose pašto ženkluose pavaizduoti dailininkės A. Kiudulaitės kūryboje dažnai pasikartojantys ir simbolinę reikšmę turintys motyvai: žmogus-kalnas ir mažo miestelio istorijos. „Štai žmogaus-kalno motyvas atspindi žmogaus nugarą, kuri laiko visą pasaulį. Šiame pašto ženkle vaizduojamas senelis Kalėda, kuris neša žiemą, apsnigtus namus ir medžius. Taip ir ateina tos Kalėdos pas žmones – atsineša ne tik šventes, bet ir visą pasaulį.

Kitame pašto ženkle yra pavaizduota mažo, apsnigto miestelio kasdienybė: spindinčios žvaigždės, jaukiai iš kamino į dangų kylantis dūmas, į šiltus savo namus po darbų grįžtantys žmonės.Pašto ženklai išleisti 2017 lapkričio 25-ąją.

kaleodsspaud

Įsigykite internetu!

Mūsų filatelijos el. parduotuvėje pilną asortimentą filatelijos prekių, bei kitų kolecionavimui skirtų gaminių.

El. Parduotuvė

 

Tapkite filatelijos abonentu!

Filatelinius produktus galima užsakyti ir iš anksto. Tapus abonentu visas naujienas apie išleidžiamus naujus produktus sužinosite patys pirmieji.

Registruotis Plačiau apie filatelijos abonentą